- sužmogėti
- sužmogė́ti intr. DŽ1 pavirsti žmogumi, pasidaryti panašiam į žmogų: Sužmogėję [graikų] dievai rš. \ žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
sužmogėti
Look at other dictionaries:
sužmogėti — vksm. Sužmogėję grai̇̃kų dievai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atžmogėti — intr. atvirsti žmogumi: Kurie buvo vilkolakiais ar į kitą gyvulių pavidalą užburti, naktį vėl atžmogėja rš. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nužmogėti — intr. Krč netekti žmogiškumo, sužvėrėti: Tūli pakrinka, stačiai nužmogėja (išdėstyt neįmanoma raštu), nes jau kančia pasiekus apogėjų A.Mišk. Gerą̃ visi nužmogėję Rdn. Tu neturi nė valandėlės laisvo laiko. Taip galima visiškai nužmogėti J.Avyž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pražmogėti — intr. NdŽ pasidaryti kiek panašiam į kitus žmones: Pražmogėjęs žydas, su žmonimis paaugęs, kalba kaip žemaitis Ggr. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužmogėjimas — sm. (1) DŽ2 → sužmogėti: Ugnies atradimas buvo labai svarbus žingsnis laukinio sužmogėjimo procese rš. Darbas poetui yra kūrybinis aktas, būtina žmogaus sužmogėjimo sąlyga E.Miež. žmogėjimas; nužmogėjimas; pasižmogėjimas; sužmogėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
